prieblanda

1 príeblanda sf. (1) J.Jabl, Ps, Dkš, prieblandà (3^a), prýblanda (ž.) (1) Gr 1. Sv, Pl temimo laikas, vakaro prietema: Gegužės vakaro prieblanda gaubė sodelį rš. Kambarėly jau tamsu, tik pro atdarą langą žiūri pilkuojanti prieblanda S.Nėr. Prieblandos šešėliai nusileidžia į Nemuno slėnį P.Cvir. Par príeblandą senelis vis ateidavo pasikieminėti Grž. Žiemą ketvirtos pradžioje jau ir príeblanda Skrb. Príeblandoj išejo, ė apie dvyliktą nakties parejo Dglš. Pabuvo [svečias] ir prieblandõ[je] vėl išskubėjo Jnšk. Jau príeblanda varo į naktį Šd. Jau i saulytė nusėdo, i prieblandė̃lė užsiėmė, o mamutė vis nepareina Vdšk. Kai par Miegėnus važiavom, buvo prieblandžiùkė Pc. 2. ryto prietema dar neišaušus, neprašvitus: Dar visi žemesni ir aukštesni kalnai skendėjo ryto prieblandoje A.Vien. Dar buvo príeblanda, kai išėjom grybauti Ssk. | prk.: Pagarbinta būki, aušrinė – žvaigždutė, apšvietusi prieblandą mano kelionės Mair. 3. blausi, prislopinta šviesa, apytamsa: Nu pat ryto príeblanda – kas čia bus?! Žml. To miesto gatvėse dar ir dabar klaidu, ir prieblanda pilka iš skersgatvių srovena V.Myk-Put. Prie sodo, kuplių liepų šešėlyje, dunkso mūrinis namas, nugrimzdęs vaiskioje prieblandoje K.Bor. Mėnulio príeblanda NdŽ.